- kvakšėti
- 1 kvakšė́ti, kvàkši (kvàkšia), -ė́jo intr. 1. Kos47 kvaksėti, kvakčioti (apie pereklę vištą): Jau mūsų viena višta kvakši, reik leist an kiaušinių Ps. Kai tik pradės kuri višta kvakšėt, tuoj tupdysiu ant kiaušinių Vl. Kvakši višta, lenda perėt – reikia leist Ds. Rudoji jau antra savaitė kvàkši Šl. Kad pereklė nekvakšė́tų, viščiukai toli pasiliktų Grk. Kai reikėjo, tai neperėjo vištos, o dabar jau kelios kvàkšia Srv. 2. LL38 kudakinti. 3. prk. su nepasitenkinimu kalbėti, murmėti, bambėti: Na, nekvakšėkit, bobos, aš žinau, ką darau! J.Paukš. Vis jai negerai, vis kvakši, burba kaip apsėsta Vj. 4. prk. sirginėti, negaluoti, stenėti, dejuoti: Kvàkši senis J. Kadai ta senė vis tebèkvakša Skd. Su senais visada taip – čia sveikas, čia, žiūrėk, ir kvakši J.Paukš. Kokia čia sveikata: jau metai kaip kvàkši Jnš. Nei tos ligos, nei sveikatos – kvakši kvakši Dgl. Jau kelinta diena kaip mūsų bobelė kvàkši an pečiaus Užp. Kvàkšia, pukši kaip perekšlė višta Grž. Tokia mano i sveikata: dieną kvakšiù, dieną vė dirbu Bsg. I mūsų mama kvàkšia i kvàkšia kada tai kas, tai bijau, kad neatsigultų (sunkiai nesusirgtų) Bsg. \ kvakšėti; atkvakšėti; įkvakšėti; iškvakšėti; pakvakšėti
Dictionary of the Lithuanian Language.